aušra kaziliūnaitė
tūkstantis ir viena mirtis
vyras prarijo
tiltą,
nuo kurio
nušokusi saulė
kadaise gavo
didžiulį invalidumą
ir dabar
jo pilve –
šeštadienis
tą
šeštadienį
iš žvaigždėto
dangaus
ilgus metus
lankstėme gerves
o kai darbas
buvo jau baigtas
joms nebeliko
daugiau
kur skraidyti
upelyje ant kranto
tėvo veido mina
dar nesprogo
saulei leidžiantis
eilinę dozę
laivas ieškojo kranto –
visi labai sirgo
ir mirė iš bado,
nes pasibaigė žmonės
o narcizo upelio dugne
tuo metu
tiesė naująjį plentą,
rūko fabriko kaminų dūmai,
sparčiai zujo mašinos
ant kranto
po dailiu kiparisu
sėdėjo senukas –
jo rankos
tvirtai laikė
meškerę
laivas niekad neatplaukė,
nes visi muitininkai mirė,
buvo palaidoti ir
reinkarnavosi
į plūdę
ji ėmė trūkčioti
tai aukštyn
tai žemyn
tai pravirksta
man, regis, užkibo –
kažkas prarijo
ant kabliuko pamautą
pilnatį
ir dabar
spurda
tai tai tai tai tai tai tai TAI TAIP
apsupa pamažu, sekundę gali pasijusti
esąs laukiančiųjų salėje
nuomariu krenta apsiputoję upokšniai,
pėdas gelia širšės –
šiame sapne jų motinėlė
nugalėjo tvaną ir rojų
kitame kambary stovi suolas,
ant jo – dubuo
dubenyje yra šiek tiek vandens,
kuriame nuo lubų atsispindi vyrai
o freskos O FRESKOS FRESKOS FRESKOS
IR AŠ KALBĖSIU PER MIEGĄ
IR AŠ DAINUOSIU PER MIEGĄ
IR AŠ ŽUDYSIU PER MIEGĄ
tam, kad
tam, kad nubusčiau
tau atnešus puodelį
kavos
vakarienė
paskutinė vakarienė
nutapyta seniai
dar seniau
suvalgyti
patiekalai
parko medžių paunksnis
vilniaus gatvė
tylios popietės
bei aistringi atodūsiai
daili azijietė
einanti priešais mane
atsargiai stato kojas -
jos plaukai
nudažyti geltonai
o klubai
berniukiški
ar mes mirėm
iš bado?
vyras prarijo
tiltą,
nuo kurio
nušokusi saulė
kadaise gavo
didžiulį invalidumą
ir dabar
jo pilve –
šeštadienis
tą
šeštadienį
iš žvaigždėto
dangaus
ilgus metus
lankstėme gerves
o kai darbas
buvo jau baigtas
joms nebeliko
daugiau
kur skraidyti
upelyje ant kranto
tėvo veido mina
dar nesprogo
saulei leidžiantis
eilinę dozę
laivas ieškojo kranto –
visi labai sirgo
ir mirė iš bado,
nes pasibaigė žmonės
o narcizo upelio dugne
tuo metu
tiesė naująjį plentą,
rūko fabriko kaminų dūmai,
sparčiai zujo mašinos
ant kranto
po dailiu kiparisu
sėdėjo senukas –
jo rankos
tvirtai laikė
meškerę
laivas niekad neatplaukė,
nes visi muitininkai mirė,
buvo palaidoti ir
reinkarnavosi
į plūdę
ji ėmė trūkčioti
tai aukštyn
tai žemyn
tai pravirksta
man, regis, užkibo –
kažkas prarijo
ant kabliuko pamautą
pilnatį
ir dabar
spurda
tai tai tai tai tai tai tai TAI TAIP
apsupa pamažu, sekundę gali pasijusti
esąs laukiančiųjų salėje
nuomariu krenta apsiputoję upokšniai,
pėdas gelia širšės –
šiame sapne jų motinėlė
nugalėjo tvaną ir rojų
kitame kambary stovi suolas,
ant jo – dubuo
dubenyje yra šiek tiek vandens,
kuriame nuo lubų atsispindi vyrai
o freskos O FRESKOS FRESKOS FRESKOS
IR AŠ KALBĖSIU PER MIEGĄ
IR AŠ DAINUOSIU PER MIEGĄ
IR AŠ ŽUDYSIU PER MIEGĄ
tam, kad
tam, kad nubusčiau
tau atnešus puodelį
kavos
vakarienė
paskutinė vakarienė
nutapyta seniai
dar seniau
suvalgyti
patiekalai
parko medžių paunksnis
vilniaus gatvė
tylios popietės
bei aistringi atodūsiai
daili azijietė
einanti priešais mane
atsargiai stato kojas -
jos plaukai
nudažyti geltonai
o klubai
berniukiški
ar mes mirėm
iš bado?
